|
GAIN, subst. masc. |
[T-L : gäaing ; GD : gaain ; GDC : gaain ; DEAF, G5 g„aing ; AND : gain ; DÉCT : gäaing ; FEW XVII, 464b : *waiðanjan ; TLF IX, 24a : gain] |
DR. Gain de cause. "Fait de gagner un procès ; avantage obtenu en justice" |
Chartes et Coutumes |
Edmonde Papin |
|
|